Sakalas keleivis

Ši įtempta ir tuo pat metu svajinga knyga – apie visa apimančią obsesiją, meditatyvų pasišventimą nagrinėjamai temai ir bandymą peržengti ribą tarp žmogaus ir gyvūno. Joje nėra saldžių, romantizuotų gamtos aprašymų – čia gyvuoja vien tik atviras ir žiaurus plėšriųjų paukščių pasaulis, į kurį mėgina įsilieti stebintysis.

Tačiau ar tai įmanoma?

„Sakalas keleivis“ – tai originalus, įtraukiantis ir legenda tapęs pasakojimas apie dangų pjaustančius sakalus. Jos autorius, savamokslis ornitologas Johnas Alecas Bakeris (1926 m. rugpjūčio 6 d. - 1987 m. gruodžio 26 d.) praleido visą dešimtmetį, sekdamas šiuos plėšrius paukščius. 1967 m. išleista neįprasta, tamsi ir poetiška knyga „The Peregrine“ iškart sulaukė milžiniško susidomėjimo: ją skaitė anaiptol ne vien gamtos entuziastai, bet ir visi, vertinantys ekscentrišką literatūrą. Net ir praėjus daugiau nei 50 metų knyga išlieka aktuali: ji tebežavi menininkus ir paprastus skaitytojus, o kino režisierius Weneris Herzogas teigia, kad tai yra kūrinys, kurį turi perskaityti visi kino kūrėjai.

„Tai beveik religinio ar šamanistinio gamtos patyrimo tekstas – pasakotojas ištrina save iš peizažo, palieka tik nuogą, žiaurią ir nuostabią gamtą ekstatiškai stebinčia akimi. „Dešimtį metų visas žiemas praleisdavau ieškodamas to maištingo, nenustygstančio vietoje spindesio, tos staigios aistros ir šėlo, kuriuos sakalai išplėšia iš dangaus. Dešimtį metų žvelgiau aukštyn, ieškodamas to debesis perveriančio inkaro pavidalo, to oru skriejančio arbaleto. Akis pasidaro nepasotinama plėšriųjų paukščių vaizdais. […] Aš dešimtį metų sekiojau sakalus keleivius. Buvau jų apsėstas. Jie buvo mano Gralis“, – rašo Bakeris. Ir mes juo tikim. Ir dairomės aukštyn“, - knygos vertėjas Marius Burokas.